Sanm tradiksion-la, la pankor gaingn in kréolopart pou vérifié. Lortograf lé pa fiksé nonpli. Si zot voi in fot, ékri amwin : in liv su bann lang i gingn pa rès dann apopré. Sinial in fot

An train ékri — la dat sorti lé pa ankor konu

sis lète, sis manièr ékri

In liv su sak lang i lès anou pansé.

Otan lang, otan manièr koup lo mond — épi sak la litératir i fé ansanm sa.

Lo pari

In lang lé pa in kod. Lé in manièr koup lo mond.

Néna zafèr in lang i di ansanm in sèl mo, é in lot i bezoin in fraz antié pou tourn otour. Lo ris néna in mo pou in chagrin sanm pa kozé. Lo latin i mars sanm pa lartik. Lo kréol la rekonstrui in gramèr antié dann in sèl zénérasion. Épi lo lang bann sign, li, i di plizièr zafèr an mèm tan, parské li néna in dimansion ke bann zot néna pa.

Lo liv-la i poz sak lang lo mèm késtion : kosa sa lang-la i lès anou pansé ? Apré i gard sak son litératir la fé sanm sa — parské lé bann ékrivin ki pous in lang zisk son bout, laba ousa li montr son form.

Pa bezoin konèt narien davan : sak chapit i komans dopi zéro, i lir sanm pa konèt in sèl mo dann lang.

Lir lo projé antié

Dann sak chapit

8 port pou rantré, touzour lo mèm

Lo mèm plan i rovien dann sak chapit : sa mèm ki lès anou konparé, donk konprann.

01

Lékritir

Konman i ékri, épi akoz konm sa

Alfabé, silabèr, sinogram, ou byin narien di tou. Sak sistèm néna son listoir épi i inpoz in manièr lir : dopi gosh ziska droit, dopi droit ziska gosh, ou dann lespas.

02

Lo në gramatikal

Lo zafèr sa lang-la i oblig aou présizé

Tout lang i rann obligatoir in linformasion ke bann zot i lès dann lonbraz : lo zanr, laspé, la politès, ousa i sort sak ou di. In shapit par në.

03

Bann mo i tradui pa

Bann mo nou anprint parské nou néna pa lo parèy

Sehnsucht, toska, jeong, sobremesa. Pa konm in koleksion kirioz, mé konm bann prëv : bann mo-la i egzis parské in kiltir la bezoin pans azot.

04

Lo sèy

In tèks, dann son lang, ekspliké fraz par fraz

In paz fondatèr sak litératir, doné dann son lang, transkri, tradui, apré déplié — pou k'in lektèr ki konèt pa in sèl mo i pé voir konman lo tèks i marsh.

05

Sak la tradiksion i pèrd

Dé ou troi tradiksion mèm pasaz, kot a kot

Lo pli bon manièr voir in lang, sé gard sak i rézist kan ou èsèy fé ali pas dann in ot.

06

Fo zami épi piéz

Laba ousa lo parèy i ment

Bann mo ki sanm parèy dopi in lang ziska in ot épi i di pa mèm zafèr : la parti amizan, épi la pli instriktiv.

07

In voi vivan

In kozman par lang

Tradiktèr, ékrivin, moun ki siyn, mèt lékol : bann moun ki rès dann lang épi ki rakont kosa i fé pas dopi inn ziska lot.

08

Pou koumansé

Vin minit pou lir out promié mo

Sak shapit i fini sanm in egzèrsis ou i arrive fé : déshifr in lansèny an sirilik, rokonèt troi radikal shinoi, lir in mo an arab. Pa aprann lo lang — pas la port.

An travèr lo liv

Bann détour

Sak i travèrs bann chapit sanm gaingn pa son shapit alu : lo grèk ansien, lo polonè, lo liksanburzoi — épi bann sistèm ki vé dir kékshoz sanm èt bann lang, dopi lo désin ziska bann matématik.

9 détour

In lapersu

Sak chapit i ouvèr sanm in tèks

Je est un autre.
Rimbaud, lettre à Paul Demeny, 15 mai 1871
Arma virumque cano, Troiae qui primus ab oris…
Mi shant bann zarm épi lo zom ki, promié, dopi bann riv Troi…
Virgile, Énéide, I, 1 (v. 29-19 av. J.-C.)
Sé grenn diri ki ka fè sak diri.
Sé bann grin diri ki fé lo sak diri.
Proverbe créole antillais, tradition orale
Tout bann tèks pou ouvèr

Partisipé

Lo liv-la néna bezoin bann voi

Sak chapit i fini sanm in kozman ansanm in moun ki rès dann lang : in tradiktèr, in moun ki koz sanm bann sign, in mèt lékol, oubien inn moun ki la aprann ali é ki sonz ankor ousa lété difisil.

Épi si zot voi in fot — in sitasion pa zis, in transkripsion ki bwat, in dat ki lé fo — di aou. In liv su bann lang néna pa lo droi rès dann apopré.

Ékri lotèr

Suiv lékritir

Lo liv i ékri an publik

In lète pou sak chapit fini : lo tèks an travay, bann trouvay, bann simin bouché. Pa la piblisité, pa in ritm forsé, désabon dann in sèl klik.

Zot adrès i sèrv ninport pou risevoir bann lète-la. Li lé pa vandu ni donn personn.