Sanm tradiksion-la, la pankor gaingn in kréolopart pou vérifié. Lortograf lé pa fiksé nonpli. Si zot voi in fot, ékri amwin : in liv su bann lang i gingn pa rès dann apopré. Sinial in fot

Lo kaié

29 juillet 2026 · Lang bann siny fransé

La lang bann siny sé pa in bonis

Lo shapit lo pli difisil dann lo liv, sé osi sat ki zistifi tout bann zot.

La déza domann amoin akoz la LSF lé dann in list ousa néna lo shinoi épi lo ris. La késtion i port son répons : parské moun i poz ali.

La LSF néna in gramèr, in sintaks dann lespas, bann poèt, bann zé su la form, bann tradision rakont. Sak li néna pa, sé in sistèm lékritir partazé — donk pa in liv. In liv su « bann lang épi zot litératir » ki té sa mèt ali dokoté té sa avou, sanm dir sa, ke li konfon la litératir épi l'inprimri.

Sé osi lo shapit ousa mi pé pa travay tousèl. In moun ki antan, ki ékri su la LSF dopi son bibliotèk, i fé in tèks su bann sourd, pa ansanm zot. Lo shapit va fé ansanm bann moun ki siyn, ouswa i sa pa fé.

Lang bann siny fransé

Suiv lékritir

Lo liv i ékri an publik

In lète pou sak chapit fini : lo tèks an travay, bann trouvay, bann simin bouché. Pa la piblisité, pa in ritm forsé, désabon dann in sèl klik.

Zot adrès i sèrv ninport pou risevoir bann lète-la. Li lé pa vandu ni donn personn.